Kaip darželio mažieji šv.Kalėdų ieškojo...

• 

Informacija

Atnaujinta: 2012 rugpjūčio 08, Trečiadienis 08:31

Visos šventės ateina, švysteli ir vėl išeina. Jų džiaugsmas – tik akimirkos, mūsų gyvenimuose paliekančios atmintį, pėdsaką. Džiugu, kai širdin nusėda visas būrys puikių akimirkų, o ypač tai nutinka mažųjų širdelėse. Juk tuo ir auga mūsų vaikai, tuo jie gražūs, išmintingi, nepakartojami. Džiaugiasi tomis akimirkomis patys mažieji, džiaugiamės ir mes, suaugusieji, esantys šalia jų, sąmoningai besistengiantys šias akimirkas jiems atverti, padėti atrasti, atpažinti. Po mažą džiaugsmą, po gerumo krislelį – žiūrėk ir pats gyvenimas susidėliojo... Džiugu, kai jame daug šviesių spalvų.
Šį kartą darželio auklėtiniai laukė šv.Kalėdų Senelio, jam ruošė programėles, sveikinimus. Kiekviena auklėtoja minties slėpiny brandino, ką iš viso šio darbo išsineš patys vaikai, kuo praturtės, kokių naujų įgūdžių įgis, ko išmoks, ką naujo suvoks.
Pačių mažiausiųjų „Žiogelių“ grupės auklėtoja Algimanta Povilaitienė pasakoja, kaip ji su auklėtoja Elena Jurkšaitiene padėjo savo mažiausiems šv. Kalėdų ieškoti. Kalėdos – stebuklų metas,- kalba auklėtoja. Visi vaikučiai pavirto kas paukšteliais, kas žvėreliais ir išėjo. Kiekviena veikėjų grupė savą išmintį stengėsi perteikti šventės dalyviams: šoko, dainavo, į aktyvią veiklą ir tėvelius įjungė. Svarbiausia, kiek džiaugsmo vaikams suteikė pirmasis dalyvavimas programėlėje, pats kalbėjimas, ypač sunkiai kalbantiems, pačios pastangos kalbėti, pabendrauti su šv.Kalėdų Seneliu, pabuvoti scenoje, įveikti jaudulį ir baimę. Gal ir sunku šiandien mažyliams buvo suprasti, kad ši gražiausia metų šventė yra brangi tradicija mums visiems, bet jie su ja augs, po metų kitų suvoks tikrąją, giliąją prasmę. Ir atradome šv. Kalėdas. Tai ne tik šv. Kalėdų Senelio laukimas, dovanos, tai ir pačių kūryba, siekimas greičiau prakalbėti, tėvelių noras šią dieną prie šventinių skanėstų stalo pabūti, pabendrauti su savo vaikais.
„Nykštukų“ grupė, vadovaujama auklėtojos Zitos Lenkutienės ir Dalios Dovydaitienės, pasirinko gerai žinomą pasaką „Katinėlis ir gaidelis“. Prieš miegą vaikai šią pasaką dažnai prašydavo pasekti. Auklėtojos su vaikais rėmėsi šia pasaka ir kūrė savitą scenarijų, jį priartindamos šventės tematikai. „Svarbiausia užduotis – kiekvieno vaiko kalbėjimas, aiškus žodžių tarimas, kad pats vaikas kažką naujo sukurtų savoje rolėje. Vienam artistui trūkdavo drąsos, kitam – ryžto, pasitikėjimo savimi. Kitas tik pirmą katą pabuvojo scenoje. Spektaklis buvo ne tik šventinė dovana šv. Kalėdų Seneliui, bet ir puiki saviugdos pamoka sau pačiam. Džiugu buvo stebėti „mažųjų artistų“ jaudulio kupinas akeles – kad tik viskas gerai pavyktų, jų atsakomybę už personažo sėkmę. Visi stengėsi aiškiai, garsiai kalbėti, atskleisti nejučiom išmoktas pamokėles, džiaugėsi susitikę su šv. Kalėdų Seneliu, net nenujausdami, kiek daug visa tai davė jų pačių tobulėjimui,“- su džiaugsmu šventės įspūdžiais dalinosi auklėtoja.
„PAGIRIAMASIS ŽODIS PASAKAI „SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI“ išgirdusi mano klausimą, pokalbį pradėjo „Smalsučių“ grupės auklėtoja Vilija Aukštuolienė. Ji kartu su auklėtoja Elena Jurkšaitiene ir auklėtiniais ruošė šios pasakos inscenizaciją. Daug pasakų jie skaito, seka, deklamuoja, vaidina. Nuoširdžiai auklėtoja Vilija kalba apie nepaprastą pasakos reikšmę vaiko gyvenime. „Mažo vaiko gyvenimas – tai tarsi pasaka. Ar kas nors įsivaizduoja vaikystę be pasakos? Visame pasaulyje pasakų lobynai neišsemiami ir neįkainojami. Ir svarbiausia – tai perteikti vaikams. Menas turi didžiulį poveikį auklėjant žmogų. Viena mieliausių meno rūšių ikimokyklinio amžiaus vaikams yra teatras. Mūsų darželyje tradicija tapo vaidinti kalėdinę pasaką. Kalėdos – dovanų metas. Tad visi kartu galvojome, kokią dovaną paruošti tėveliams, o svarbiausia – Kalėdų Seneliui. Ugnė ir Gytė siūlė grupę papuošti darbeliais, Matas – pripiešti piešinių Seneliui ir jo Nykštukams. O gal pasektume pasaką? – pasiūlė Saulė ir Vesta. Kartu išsirinkome pasaką „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Vaikai patys pasiskirstė vaidmenimis, mokėsi vaidinti, improvizavo. Buvo linksma, smalsu ir paslaptinga. Ši pasaka mus mokė dirbti komandoje. Vaikai pajuto, kad be draugo pagalbos sunku atlikti net ir mažą darbelį. Įsikūnydami į pasakų herojus, vaikai suprato, kad tiesa visada laimi, kad gėris turi nugalėti blogį. Vaikučiai mokėsi mylėti ir užjausti, suprato, kaip svarbu laikytis susitarimo. Žavėjo vaikų gebėjimas kaskart vis naujai improvizuoti, perteikti pasakos esmę nenuklystant nuo jos pagrindinės minties, leido dar kartą patikėti, kokia svarbi vaikų gyvenime yra pasakos akimirka. Tad leiskime vaikams pabūti pasakoje“, - nuoširdžiai kalbėjo auklėtoja.  
Patys vyriausi priešmokyklinės grupės „Zuikučių“ grupės auklėtiniai, vadovaujami priešmokyklinio ugdymo pedagogės Rūtos Vaičaitienės ir auklėtojos Dalios Dovydaitienės inscenizavo „Grybų karą“. „Kelis užsiėmimus kalbėjome apie grybus, tai ir nusprendėme sukurti muzikinę pasaką apie juos. Visą mėnesį grupėje ir salėje skambėjo muzika, sukosi vaikų rateliai, jie kartojo eilėraštukus. Atėjo lauktoji diena. Kalėdų Senelis pasiteiravo, ar kas nematė Besmegenio? Mat pernai šis pasiskolino Kalėdų Senelio mašiną ir negrąžino. Senelis pasakojo savo istoriją, kaip atvyko į šią šventę. Pagal maršo ritmą visi grybai jau žygiavo į mūšį, nes reikėjo Baravyko Pulkaunyko žmonai parnešti šilko skarą. Bet čia auklėtoja su Kalėdų Seneliu susiruošė grybauti. Laimei, grybų žvalgas grybautojus pamatė ir perspėjo grybus. Visi išsislapstė. Kol pavojus praėjo, visi susirinko, jų vadui sukirmijo kotas... Daug kūrybos įdėjo vaikai, džiugiai improvizavę pasaką. Jie dar kartą patikėjo pasakų pasauliu, vykstančiais stebuklais. Bendraudami su Seneliu, stengėsi atsakyti protingai, apgalvoti, nekalbėti bet ką ir bet kada. Sakydami palinkėjimus, mokėsi išklausyti draugą, pasakyti ką nors gero ir malonaus, linkėti dvasinių dalykų. Visą vakarą jautėme visų rūpestį dėl vakaro sėkmės, norą padėti vienas kitam. Mįsle vaikams liko grupėje rastas didžiulis pyragas. Kas jį paliko? Gal Senelis?. Kai išlydėjome Senelį, Antanas liūdnai tarstelėjo:
-    Blogai, kad neįvyko grybų mūšis...
Dar ilgai bus aptariamos šventinės pamokėlės, jų patirtis. Visa tai džiugins, vers susimąstyti, o svarbiausia – teiks vilčių naujam pažinimo, suvokimo keliui. Tai labai svarbu mažam žmogui.

Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“
Auklėtoja metodininkė Valerija Vilčinskienė