UŽGAVĖNIŲ LINKSMYBĖS

Informacija

Atnaujinta: 2013 vasario 17, Sekmadienis 18:45

Greitas metų laikas. Čia ruduo, čia pavasaris... Ką tik gyvenome Šv. Kalėdų susikaupimu ir šurmuliu, čia švystelėjo antrosios gražiausios metų šventės pradžia, ėjimas į ją su senaisiais tautos papročiais, apmąstymais ir pasilinksminimais. Ir taip vasario dvyliktosios rytą pasitikome Užgavėnių netikėtumus, linksmybes su gausiomis vaišėmis ir būtiniausiu šio stalo patiekalu - blynais... Ir kokių tik jų nebūna... Ir mūsų mažieji laukė visų šių paslapčių, dar daug ko nesugebėdami suvokti, daug ką suvokę, daug ką ateities išmonei pasilikę...

Tąryt ir pusryčiai buvo neįprasti - bendri, su persirengėliais, čigoniukais, su ruošimusi ir ilgu kalbėjimu apie šios dienos prasmę mūsų tautos gyvenime. Netrukus salėje pasirodo patys svarbiausi šios dienos dalyviai - veikėjai: Čigonė su čigoniukų grupe, Kanapinis, Lašininis, Daktaras, Šeimininkė, Žydas, persirengėliai. Jie ir paskelbia šios dienos temą. Padainavę, pašokę, prisistatę, išsiruošiame į lauką, kartu su savimi pakviesdami ir Morę, kelinta diena tyliai stovėjusia ir laukusia savo eilės salės kamputyje. Ji iškilmingai pastatoma į vežimėlį, ir persirengėlių atvežama į jai skirtą vietą kieme, kur vyksta didžiausios šios dienos linksmybės. Įvyksta žūtbūtinė Kanapinio ir Lašininio kova, įvairiai palaikoma mažųjų. Tačiau visi labai laukia pavasario ir pritaria daugumai balsų: "Žiema, Žiema, bėk iš kiemo!" Liepsnose paskendusi dega Morė...Linksmos atrakcijos leidžia spręsti, jog pergalė suvargusio, nusigalavusio Kanapinio pusėje, bet geros mažųjų širdelės nepasmerkia pralaimėjusio Lašininio, jam leidžia pasitaisyti. O Kanapinis tuo metu skaito savo laišką šventės dalyviams, prisaikdindamas nevalgyti lašinių, dešrų, mėsos, šie pasižada. Didžiausia laimė mažiesiems dalyviams - pasivolioti sniege...

Pro virtuvės langą sužiūra šeimininkė Vidutė, bet... vietoj jos didelių gerų mėlynų akių lange šviečia du šiltučiai, be galo viliojantys blynai..., Ji pakviečia prie vaišių stalo. Antąkart praalkusius užgavėniautojus kviesti nereikėjo. Čia ir prasidėjo scenarijus, Šeimininkės sumanytas, su visais svarbiausiais veikėjais, su netyčia blynus užuodusia ir užklydusia Ubagėle. Ši pabendrauja su užgavėniautojais ir pasiprašo pavaišinama. Ramiai į šį prašymą sureguoja mažieji, tačiau priminus, jog turtingi bus tie, kurie Ubagėlei nepagailės, šios krepšelis kaip mat buvo pilnas... Čigonė, nerimo kamuojama, puolė burti, atsirado sergančių persivalgymu, "širdies sutrikimais", buvo darbo ir Daktarėlei, juo labiau, kai mažieji jos darbo "įrankius" vis taikėsi atimti... O ant grindų gulinčių - "sergančių" netrūko.

Maloniai nušurmuliavo Užgavėnių šventė, mažųjų išmintį papildžiusi nauja patirtimi, naujais suvokimais, naujais potyriais. To labiausia ir siekė  auklėtojos, auklėtiniams surengusios puikią ir išmoningą šventę.

Valerija Vilčinskienė,

Gelgaudiškio vaikų darželio "Eglutė"

auklėtoja metodininkė

 Šventinės  akimirkos